Kaltę jaučiame sąmoningai atsižvelgiant į turimas vertybes. Ji verčia mus jaustis blogai, tačiau parodo emocinę brandą, tad dažniausiai pasireiškia gana vėlai žmogaus gyvenime. Vaikai, tokio tipo emocijų nepatiria — jie reaguoja liūdėdami, pykdami ar gėdydamiesi.

Psichologijoje egzistuoja adekvati ir neadekvati kaltė. Pirmoji yra reakcija į taisyklių pažeidimą ir skatina mus imtis korekcinių veiksmų — atsiprašyti, pasitaisyti, elgtis geriau. Antruoju atveju susiduriame su perdėtu nusižengimu arba priskyrimu kaltės įvykiams, kuriems neturėjome įtakos. Neadekvačios kaltės priežastys dažnai yra per dideli lūkesčiai, socialinis spaudimas, nepilnavertiškumo jausmas, perfekcionizmas ir lyginimasis su kitais.

Paskutines dvi priežastis panagrinėkime giliau.

Kviečiu nuoširdžiai atsakyti į klausimą: “Renkatės laimę ar perfekcionizmą?” Perfekcionistai retai būna patenkinti tuo, ką daro jie ar aplinkiniai. Jie išsikelia nepasiekiamą kokybės kartelę, todėl būna nepatenkinti kitų rezultatais ir viską daro patys.

Nors įdedame daug pastangų, kad įtiktume perfekcionistui viskas veltui. Mama nepatenkinta sutvarkytu kambariu. Vyras nemoka išvirti tokios skanios sriubos. Darbuotojas neparuošia nepriekaištingos prezentacijos. Kodėl savo laimę darome priklausomą nuo tobulumo? Atsakymas paprastas. Perfekcionizmas glaudžiai susijęs su žema savigarba. Ir su tuo būtina dirbti.

Pirmasis žingsnis pokyčių link — pripažinti perfekcionizmą ir tai, kad jis apsunkina gyvenimą. Šį sprendimą turime priimti patys, tai nėra lengva, bet įmanoma. Kitas žingsnis — laikykimės savo sprendimo. Sumažinkime kartelę ir pastebėję netobulumą ar klaidą, reaguokime ramiai. Klaidos pasitaiko visiems, jos svarbi gyvenimo dalis, nes be jų mes negalėtume tobulėti ir augti.

Kita priežastis, kodėl klimpstame į save kankinančius spąstus — lyginimasis su kitais. Lyginti save su kitais didžiulė klaida. Gamta nepripažįsta kartojimo. Nėra vienodų medžių, lapų, gėlių ar dviejų vienodų žmonių. Mes visi skirtingi. Siūlau kartoti šį sakinį: „Aš nelyginu savęs su kitais, nes nėra kito tokio kaip aš“. Mes įpratę save lyginti, nes nuo vaikystės mus lygino tėvai su kitais vaikais, o vėliau visa švietimo sistema, pradedant darželiu ir baigiant aukštuoju mokslu.

Kai savo savigarbą grindžiame tuo, kaip atrodome šalia kitų, darome ją priklausomą nuo kažko, visiškai nepriklausomo nuo mūsų. Geriau laiką, kurį skiriame lyginimuisi skirtume darbui su savigarba.

Yra begalės dalykų, kuriais galima mėgautis, kurie teikia džiaugsmą. Kai kurie iš jų mums atrodo tokie akivaizdūs, kad pamirštame, kaip mums pasisekė juos turėti. Nereikalaukime per daug, vertinkime tai, kas maža, o gal net nepastebima iš pirmo žvilgsnio. Jei nevertiname smulkmenų, kaip galime džiaugtis dideliais dalykais? Rekomenduoju kartais, o geriausia kiekvieną vakarą, užduoti sau klausimą – kuo šiandien turėčiau džiaugtis ir už ką būti dėkingas? Siūlau išbandyti jau šiandien.

Jeigu kaltė Jūsų neapleidžia, apsunkina kasdienybę ir vargina, galbūt verta apsvarstyti pokalbį su specialistu, kuris padėtų įveikti iššūkius ir pakeisti Jūsų gyvenimą. Konsultacijos suteikia galimybę pažvelgti į save kitaip ir atrasti neįtikėtiną potencialą.