Ar žinote, kad atsakomybė yra viena didžiausių žmonijos baimių? Mes atsakomybę apibrėžiame kaip taisyklių rinkinį — jei nepadarysime kažko, būsime nubausti. Tai mus slopina, todėl nenorime veikti ir prisiimti pasekmių.
Atsakomybės jausmas turi ir teigiamą pusę, nes parodo, kad žmogus yra emociškai subrendęs — sugeba kontroliuoti emocijas ir į jas reaguoti atitinkamai. Emociškai subrendęs žmogus neperkelia atsakomybės už savo žodžius ar veiksmus kitiems. Jis ne kaltina kitų dėl to, kaip jaučiasi tam tikru momentu, ir nesitiki, kad kažkas kitas išspręs iškilusias problemas.
Kaltindami aplinkinius ir aplinkybes neturime galios nieko pakeisti. Bėgdami nuo atsakomybės neigiame problemas ir bandome į jas nereaguoti, deja, jos auga ir sugrįžta ateityje žymiai didesnės ir sudėtingesnės. Tuo tarpu nuolatinis darbas su problemomis, reikalauja laiko ir kantrybės. Verta problemą spręsti pradiniame lygyje, kai ją dar lengva pažaboti. Kita bėgimo nuo atsakomybės apraiška — kaltųjų ieškojimas ir jų demaskavimas, vietoje to, kad pakeistume požiūrį ir atrastume sprendimus. Mes visada renkamės tarp dviejų kelių: drąsos mokytis ir susidurti su sunkumais arba papulti į bejėgiškumo jausmą ir mirkti jame.
Atsakomybės jausmo nebuvimas darbe pasireiškia atsainumu ir noru darbą tiesiog atlikti, o ne atlikti, kuo geriau. Priežastys įvairios, bet norėčiau išskirti ir aptarti plačiau motyvacijos trūkumą, priklausymo komandai jausmo nebuvimą ir per didelį spaudimą.
Motyvacijos trūkumas. Darbuotojas, kuris nesijaučia tinkamai įvertintas už darbą, vargu ar išnaudos visą savo potencialą. Net gavus patenkinamą atlygį, tačiau nesulaukus grįžtamojo ryšio, kad jo pastangos buvo pastebėtos ir teigiamai įvertintos, gali sumažinti motyvaciją. Darbdavys, gebantis vertinti darbuotoją, gali tikėtis didesnio jo įsipareigojimo ir geresnio darbo efektyvumo.
Nėra priklausymo komandai jausmo. Dalis žmonių eina į darbą tam, kad atbūtų 8 valandas. Jie dažniausiai nemato atliekamų funkcijų, kaip komandinio darbo siekiant svarbaus ir bendro tikslo. Toks darbuotojas vargu ar norės prisiimti atsakomybę. Darbas jam tik pajamų šaltinis – jis darys tai, ką turi padaryti, tačiau nesėkmės atveju kaltę suvers prastai įrengtai darbo vietai, neaiškiam bendravimui ar nesuprantamiems tikslams.
Per didelis spaudimas. Pasitaiko, kad darbuotojas patiria pernelyg didelį spaudimą siekiant tam tikrų rezultatų, bet jo pastangos nėra vertinamos. Darbuotojas, patiriantis dažną, nepagrįstą kritiką, praranda entuziazmą dirbti, o nuolatinis stresas verčia jį išeiti iš darbo.
Atsakomybė darbe yra savybė, kurią būtina lavinti ir kuri gali padėti pasiekti didesnės sėkmės bei pusiausvyros. Siekiant stiprinti atsakomybės jausmą, reikia įvairių žinių ir įrankių. Jei norite išsiaiškinti, kaip geriau įgyvendinti atsakomybę darbe, tačiau susiduriate su iššūkiais, kviečiu pagalvoti apie galimybę pasikalbėti su specialistu. Esu pasiruošusi padėti tyrinėti atsakomybės temas ir kartu ieškoti efektyvių būdų, kaip stiprinti kompetenciją ir pasitikėjimą savimi darbo aplinkoje.
